- lengvaduonis
- lengvaduõnis, -ė smob. (2) [K]; N kas lengvai gyvena; kas ieško lengvo darbo: Kurs lengvai sau uždirba duoną, tas lengvaduõnis J. Apie gaidykstę ir čia nutilsta, nes ir lengvaduoniai nori miego BM306. A, tu šitų lengvaduonių nesužiūrėsi, anys vargo nematę Ds. | Nuo lapelio ant žiedelio ji (peteliškė) vis tupia, lengvaduonė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.